Por baixo de Vilnius há rede de túneis misteriosos / Po Vilniumi – paslaptingų tunelių raizgalynas

Vilnius não é uma excepção entre as velhas cidades europeias. Por baixo da cidade velha de Vilnius existe um mundo de catacumbas. Os túneis serviram como lugares escondidos, armazéns de tesouros, lugares de descanso eterno, cadeia, lugar para cunhar moedas ou simples caves.

Os habitantes falam de uma lenda que pelos túneis das catacumbas é possível ir até Trakai, mas isto vai continuar como lenda. Contudo era possível entrar numa catacumba num determinado lugar e sair noutro.

Antigamente era possível sair da parte central da cidade pelos túneis. Algumas centenas de pessoas conseguiram escapar do gueto e sair em Užupis pelas mesmas comunicações subterrâneas. Há 26 km destas comunicações por baixo de Vilnius.

Os túneis mais interessantes estão no centro da cidade debaixo da casa-museu de Šlapeliai na Rua Pilies, por baixo da Filarmonia, do Centro de Arte Contemporânea e do coração da capital - o Município.

Retirado do sitio balsas.lt 

Po Vilniumi – paslaptingų tunelių raizgalynas

Šimtmečiais istoriją skaičiuojantys miestai savo mūruose slepia daugybę paslapčių. Ne išimtis ir Vilnius, po kurio senamiesčiu driekiasi ištisas požeminis pasaulis. Tuneliai naudoti kaip slaptavietės, lobių sandėliai, amižino poilsio vietos, kalėjimas, monetų kalykla ar kaip paprasčiausi rūsiai.

Tarp žmonių sklandanti legenda, kad  požeminiais tuneliais iš Vilniaus galima nukeliauti iki Trakų – ir liks legenda. Bet tai, kad nusileidus į rūsį vienoje vietoje buvo galima išlipti visai kitoje – tikra tiesa.

Yra buvę, kad iš senamiesčio rūsių žmonės nusigaudavo toli už jo ribų, buvo galima iš miesto centrinės dalies išeiti. Ne mažiau kaip keli šimtai žmonių iš geto sugebėjo į laisvę išeiti naudodamiesi būtent tomis požeminėmis komunikacijomis ir išlįsdavo Užupy. Skaičiuojama apie 26 km požeminių komunikacijų po Vilniaus miestu.

Įdomiausi ir galimi aplankyti tuneliai yra centrinėje miesto dalyje, tai - Šlapelių namas-muziejus Pilies gatvėje, Filharmonija, Šiuolaikinio meno centras ir, žinoma, sostinės širdis  - Rotušė.

Paimta iš: balsas.lt

Por baixo das Colinas de Antakalnis há túneis de fortificação / Po Antakalnio kalvomis – fortifikaciniai tuneliai

Por baixo das Colinas de Antakalnis existem túneis de fortificação que têm 100 anos. Os túneis apareceram entre a Primeira e Segunda Guerras Mundiais e foram equipados como armazéns para guardar munições.

Há 5 túneis modernos com armazéns de munições por baixo da Rua Šilo e mais 3 em Saltoniškės. Interessante é que não há só túneis monoplanos, mas também de dois, três ou quatro andares. No chão das catacumbas foram embutidos carris que serviram para transportar caixas de munições. As linhas de bitola estreita foram construídas desde a estação principal passando pelo parque Vingis, pela ponte sobre o rio Neris, por Saltoniskes, pelas Ruas Žalgirio e Minties, atravessando novamente o rio, sobre outra ponte, passando depois pela Rua Šilo até aos túneis.

Nos túneis forma-se um microclima especial com a temperatura constante de 14-15 graus. Durante o Inverno, nos túneis estabelecem-se para hibernar, muitos tipos de morcegos. Portanto os armazéns e túneis da Rua Šilo são conhecidos como ‘o reino dos morcegos’.

Retirado do sitio Balsas.lt.

Po Antakalnio kalvomis – fortifikaciniai tuneliai

Po Antakalnio kalvomis egzistuoja fortifikaciniai tuneliai, skaičiuojantys šimtą metų. Tarp pirmojo ir antrojo pasaulinių karų atsiradę tuneliai ir sandėliai buvo įrengti šaudmenims saugoti.

Tarpukaryje –  trečiajame XX a. dešimtmetyje – penki šaudmenų sandėliai buvo išbetonuoti dabartinėje Šilo gatvėje, dar trys Saltoniškėse. Keturių vienaaukščių ir vieno dviaukščio, požemio grindyse buvo įbetonuoti net bėgiai – jais į sandėlius buvo gabenamos šaudmenų dėžės. Atveždavo jas iki pat tunelių specialiai nutiestu siauruoju geležinkeliu, kuris nuo geležinkelio stoties vingiavo per Vingio parką, tiltu į kitą Neries krantą, pro Saltoniskes, dabartinėmis Žalgirio ir Minties gatvėmis. Parako tiltu, kuris buvo kaip tik toje vietoje, kur dabar yra Šilo tiltas, „siaurukas“ dar kartą kirto upę ir tada jau kilo tiesiai į Šilo gatvę.

Tai, kad tuneliuose susidaro ypatingas mikroklimatas, o termometro stulpelis visais metų laikais retai pasislenka aukštyn ar žemyn nuo maždaug 14-15 laipsnių šilumą žyminčios padalos, į požemius atviliojo tūkstančius šikšnosparnių. Todėl Šilo gatvės tuneliai ir vadinami „Šikšnosparnių karalija“.

 Paimta iš: Balsas.lt