As Minhas Fotos de Pintar / Mano spalvinimo nuotraukos

Giedrė Šadeikaitė é apaixonada por Portugal. Nesta exposição patente na Embaixada de Portugal até ao dia 15 de Maio e intitulada "As Minhas Fotos de Pintar", esta ex-estudante de Português da Universidade de Vilnius apresenta uma peculiar e interessante colecção de fotografias "pintadas" sobre Portugal.

Giedrė Šadeikaitė visiškai įsimylėjusi Portugaliją. Šioje parodoje, pristatomoje Portugalijos ambasadoje iki gegužės 15 d. pavadinimu "Mano spalvinimo nuotraukos", buvusi Vilniaus universiteto studentė pristato savotišką ir įdomią "spalvintą" fotografijų parodą apie Portugaliją.

"Como é que eu descobri Portugal? Através da música. Na verdade, tudo começou no Fado. Apaixonei-me por ele antes de lá ir. Mais tarde, com um sol abrasador, ainda tórrido de Setembro entrei naquele país, vi-o com os meus próprios olhos. Fiquei conquistada pelas cores, pela música colorida, por cada momento que Portugal tem para oferecer. Lá, eu me senti livre para desenhar e pintar de uma forma pessoal, do modo que vi, ou talvez do modo que eu queria ver.

Em Portugal é permitido perder-se e encontrar-se, entrar e sair dos sonhos. Em cada momento, em cada minuto, em cada segundo. Pode-se pintar a tempestade e o sol, as montanhas e o mar, a calmaria ou a pressa de uma cidade. A minha estadia, permitiu-me ver cada dia de forma diferente - alegre ou sombria, com muitas saudades ou impacientemente, olhando a realidade, às vezes cor-de-rosa outras vezes em tons acinzentados...

Viaje para a terra dos milagres, abra-se para a fantasia e escute as coloridas melodias..."

"Kaip atradau Portugaliją? Per muziką. Taip, viskas prasidėjo nuo Fado. Įsimylėjau šalį dar joje nebuvusi. Vėliau, tvieskiant kaitriai, vis dar kepinančiai rugsėjo saulei įžengiau į jos žemę, išvydau savo akimis. Buvau pavergta spalvų, spalvotos muzikos, kuri kiekvieną akimirką turi ką pasiūlyti. Ten pasijutau laisva piešti ir spalvinti viską savaip, taip kaip mačiau, o galbūt kaip norėjau.

Portugalijoje galite sau leisti prarasti ir atrasti save, pasinerti ir išeiti iš sapnų. Per vieną tą pačią akimirką, tą pačią minutę, tą pačią sekundę. Galite piešti audrą ar saulę, kalnus ar jūrą, ramybę ar miesto lėkimą. Leidau sau matyti kiekvieną dieną vis kitaip – linksmai ar niūriai, ilgesingai ar nekantriai, lyg žvelgtum į realybę, kartais per rožinius akinius, kartais pilkumą...

Įženkite į stebuklų žemę, atsiverkite fantazijai ir išgirskite spalvotas melodijas..."