Vilnius não é uma excepção entre as velhas cidades europeias. Por baixo da cidade velha de Vilnius existe um mundo de catacumbas. Os túneis serviram como lugares escondidos, armazéns de tesouros, lugares de descanso eterno, cadeia, lugar para cunhar moedas ou simples caves.
Os habitantes falam de uma lenda que pelos túneis das catacumbas é possível ir até Trakai, mas isto vai continuar como lenda. Contudo era possível entrar numa catacumba num determinado lugar e sair noutro.
Antigamente era possível sair da parte central da cidade pelos túneis. Algumas centenas de pessoas conseguiram escapar do gueto e sair em Užupis pelas mesmas comunicações subterrâneas. Há 26 km destas comunicações por baixo de Vilnius.
Os túneis mais interessantes estão no centro da cidade debaixo da casa-museu de Šlapeliai na Rua Pilies, por baixo da Filarmonia, do Centro de Arte Contemporânea e do coração da capital - o Município.
Retirado do sitio balsas.lt
Po Vilniumi – paslaptingų tunelių raizgalynas
Šimtmečiais istoriją skaičiuojantys miestai savo mūruose slepia daugybę paslapčių. Ne išimtis ir Vilnius, po kurio senamiesčiu driekiasi ištisas požeminis pasaulis. Tuneliai naudoti kaip slaptavietės, lobių sandėliai, amižino poilsio vietos, kalėjimas, monetų kalykla ar kaip paprasčiausi rūsiai.
Tarp žmonių sklandanti legenda, kad požeminiais tuneliais iš Vilniaus galima nukeliauti iki Trakų – ir liks legenda. Bet tai, kad nusileidus į rūsį vienoje vietoje buvo galima išlipti visai kitoje – tikra tiesa.
Yra buvę, kad iš senamiesčio rūsių žmonės nusigaudavo toli už jo ribų, buvo galima iš miesto centrinės dalies išeiti. Ne mažiau kaip keli šimtai žmonių iš geto sugebėjo į laisvę išeiti naudodamiesi būtent tomis požeminėmis komunikacijomis ir išlįsdavo Užupy. Skaičiuojama apie 26 km požeminių komunikacijų po Vilniaus miestu.
Įdomiausi ir galimi aplankyti tuneliai yra centrinėje miesto dalyje, tai - Šlapelių namas-muziejus Pilies gatvėje, Filharmonija, Šiuolaikinio meno centras ir, žinoma, sostinės širdis - Rotušė.
Paimta iš: balsas.lt
Sem comentários:
Enviar um comentário