São Martinho ou Magusto na Dinamarca / Švento Martyno diena, arba Magusto, Danijoje

Eu neste momento estou a estudar na Dinamarca através do programa Erasmus e fui convidada para participar num evento tradicional português, Magusto.

O convite consistia no seguinte:

“O S. Martinho está a chegar. E como não podia deixar de ser, resolvemos organizar uma festa em que amigos portugueses possam se encontrar para festejar, conversar, comer castanhas, beber água-pé e jerupiga e também aproveitar boa companhia.”

A festa comecou no dia 13 de Novembro às 13 horas. Na sala encontramos bandeiras portuguesas e conjuntos barulhentos que falavam em sotaques portugueses diferentes. So fui ouvindo “De onde é você? Do Porto? De Lisboa? Eu também!”. Conversas perpetuas conduzem todo o dia da festa. Os portugueses, amigaveis e comunicaveis por natureza, fluiram pela porta, traziam iguarias caseiras tradicionais nas mãos, compartilharam detalhes da vida no país estrangeiro e das expectativas para o futuro. Foi interessante conhecer os pensamentos e os sentidos das famílias que moram na Dinamarca, umas por poucos anos outras já há umas décadas.

Cá na Dinamarca o tempo esta instável, mas depois da chuva os amadores do futebol correram para o campo para jogar o jogo que mora nas almas dentro cada português. E não só os adultos participaram, os pequeninos também.

Por fim o vento dinamarques resolveu trazer os jogadores para dentro da sala e o banquete comecou – um pão caseiro, pastelarias salgadas, e, com certeza, castanhas – um atributo à festa. Depois de ficar escuro lá fora, ouvia-se musica portuguesa e as vozes dos portugueses que acompanharam a musica.

À noite os organizadores prepararam-nos uma bela surpresa – o jantar português tradicional que consistia em vários pratos. Uma fila alinhava-se ao lado de caldo verde, feijoada, arroz, chanfana. Mas a maior – e a mais doce – surpresa foram sobremesas abundantes portuguesas. Pasteis de nata, arroz doce, tarte de noz, tarte de limão, tarte de chocolate entre outros abalarem emocionalmente os coracões dos portugueses cheios de saudades da pátria. Como em toda a festa portuguesa, não podia faltar o famoso Vinho do Porto. Conversas e alegria não acabaram até tarde. A festa correu com sucesso!

Depois do evento fantástico fiz uma pequena entrevista à organizadora, Mafalda Seguro, que é professora de português a estrangeiros e faz ainda tratamentos de reiki (massagem espiritual):

Como surgiu a ideia de criar o Magusto?

A ideia já existia, celebramos sempre o S. Martinho, seja onde for. O ano passado realizámos uma festa em casa de um dos organizadores, mas éramos apenas 15 pessoas. Quando nos juntámos este ano para combinar a que iriamos realizar, achámos que seria interessante falar com mais gente. Contactámos uma pessoa em Copenhaga, que nos ajudou a espalhar o convite. E as pessoas aderiram. Devido ao Facebook, conseguimos chegar a muitas pessoas que não conhecíamos e que de outra forma não saberiam do evento.

É tradição existirem Magustos portugueses na Dinamarca? Se sim, como começou esta tradição?

Tal como disse anteriormente, a tradição existe sempre, onde quer que seja. Julgo que em Copenhaga costumem ter uma tradição mais acesa, também devido a haverem lá mais portugueses.

Foi difícil organizar a festa? Quais foram os maiores problemas que enfrentou?

Não foi difícil. Fizémos um acordo do que iriamos disponibilizar, sendo que o restante cada casa/família traria.

O resultado correspondeu às expectativas?

Sim. Mais ainda!

Porque é que acha que este evento é importante para você e para os emigrantes portugueses aqui na Dinamarca?

Estamos a viver numa cultura diferente da nossa cultura original. Para além de abraçarmos a cultura em que vivemos, também é importante não abandonarmos a cultura em que crescemos, tal como as suas tradições. É como que uma fusão das duas culturas.

Tal como mantém contacto com portugueses em vários lugares na Dinamarca, também o faz noutros países?

Não! :)

Já organizou outras festas aqui na Dinamarca destinada a emigrantes portugueses?

Não com esta dimensão. Organizamos festas entre os portugueses que aqui conhecemos, mas não com o número de pessoas como neste evento. Normalmente não excedemos as 20 pessoas. Um evento assim foi a primeira vez, e penso que o resultado final foi muito positivo.

Muito obrigada pela ajuda!

Švento Martyno diena, arba Magusto

Šiuo metu studijuoju Danijoje, Arhus mieste, pagal Erasmus studentų mainų programą. Čia buvau pakviesta į vieną tradicinę portugalų šventę – Magusto, arba Švento Martyno dieną.

Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas – (lapkričio 11 d.) – tai IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Per Martyną galvijai suvaromi į tvartus (kalendorinė priešprieša šiai dienai - šventojo Jurgio diena, balandžio 23-ioji - per Jurgines galvijai pirmąsyk išgenami). Po Martyno žemė paliekama žiemos poilsiui, jau niekas jos nebedrįsdavo judinti. Seniau Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši data buvo rudeninių atsiskaitymų, skolų, mokesčių sumokėjimo terminas. Daug kur tuo laiku baigdavosi bernų ir mergų samdos laikas. Pabandykime ir mes, bent savo širdyse, suvesti praėjusių metų sąskaitas, įvertinti derlių ir nuostolius, grąžinti medžiagines bei dvasines skolas.
Liaudies kalendoriuje Martynas – paskutinė rudens šventė; iki ilgiausios nakties liko 40 dienų, t. y. 1/9 metų. Senovėje tai ir triukšmingos, ritualinės rudens palydos - Ožio diena.

(http://www.vydija.lt/kalendorius/lapkritis.htm)

“Šventas Martynas jau čia pat. Kadangi to jau nebesustabdysi, nusprendėme suorganizuoti šventę, kurioje mes, draugai portugalai, galėtume susitikti švęsti, kalbėtis, valgyti kaštonus, gerti pirmo spaudimo vyną ir, taip pat, mėgautis gera kompanija.”, - buvo rašoma pakvietime.

Šventė prasidėjo lapkričio 13 d. 13 h. Salė pasitiko išpuošta Portugalijos vėliavomis ir šurmuliuojančiais būreliais, čiauškančiais skirtingais portugalų kalbos akcentais. Tik ir girdėti buvo: „Iš kur jūs? Iš Porto? Iš Lisabonos? Aš taip pat!“. Nesiliaujanys pokalbiai lydėjo visą šventės dieną. Portugalai, iš prigimties draugiški bei komunikabilūs, sruvo pro duris, nešini savo gamintais tradiciniais skanėstais, sveikinosi vieni su kitais, dalinosi gyvenimo svečioje šalyje detalėmis, ateities lūkesčiais. Buvo įdomu sužinoti, ką mąsto ir jaučia vos keletą ar jau kelis dešimtmečius čia gyvenančios šeimos.

Nors Danijoje oras įkyriai nepastovus, nulijus lietui futbolo aistruoliai išbėgo į aikštelę sužaisti šį kiekvieno portugalo sieloje gyvenantį žaidimą. O žaidė ne vien suaugusieji, lygai su visais prisijungė ir mažiausieji.

Kai galiausiai daniškas vėjas parginė žaidėjus į vidų, prasidėjo vaišės - namuose kepta duona, nesaldūs kepiniai bei, žinoma, kepti kaštonai – šventės atributas. Ėmus temti, pasigirdo estradinė portugalų muzika bei pritariantys portugalų balsai.

Vakare šventės organizatoriai pateikė gražią staigmeną – tradicinę kelių patiekalų portugališką vakarienę. Eilė išsirikiavo ties sriuba, pupelių troškiniu, ryžiais, vyne troškinta mėsa. Tačiau didžiausia – ir saldžiausia – staigmena buvo gausus desertais nuklotas saldus stalas. Tradiciniai pyragėliai su grietinėle, saldus ryžių pudingas, riešutų pyragas, grietinėlės pyragas, citrinų pyragas, šokoladinis tortas ir kiti saldumynai lyg medum tepė gimtinės išsiilgusias portugalų širdis. Be abejonės, jokia portugališka šventė neapsieina be portveino. Dar ilgai tądien nesiliovė pokalbiai bei linksmybės. Šventė pavyko kuo puikiausiai!

Po nuostabios šventės atlikau trumpą interviu su organizatore Mafalda Seguro, portugalų kalbos mokytoja užsieniečiams, taip pat atliekančia REIKI terapijas (energetinius masažus):

-Kaip kilo idėja suorganizuoti Magusto?

-Idėja jau egzistavo, visada šventėme Šv. Maryno dieną, kad ir kur būtume. Praetais metais surengėme šventę vieno iš organizatorių namuose, bet mūsų buvo tik 15-ka. Kai susirinkome planuoti, ką nuveiksime šiais metais, pagalvojome, kad būtų įdomu pakalbėti su daugiau žmonių. Susisiekėme su vienu žmogumi iš Kopenhagos, kuris padėjo išplatinti pakvietimus. Prisijungė ir kiti žmonės. Pasitelkę Facebook, galėjome pasiekti daug žmonių, kurių nepažinojome ir kurie kitaip nebūtų sužinoję apie renginį.

-Ar Danijoje jau gyvavo Magusto šventės tradicija tarp portugalų?

-Kaip jau minėjau, tradicija egzistavo visada, kad ir kur būtume. Manau, kad Kopengahoje ši tradicija turi gilesnes šaknis, nes ten gyvena daugiau portugalų.

-Ar sunku buvo organizuoti šventę? Su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrėte?

-Nebuvo sunku. Pasiskirstėme, kas už ką atsakingas, ką kiekvienas svečias/šeima atsineš.

-Ar rezultatas atitiko viltis?

-Taip. Ir netgi pralenkė!

-Kodėl šis renginys yra svarbus Jums ir portugalų emigrantams Danijoje?

-Gyvename skirtingoje nuo mūsų kultūrinėje terpėje. Nepaisant to, kad apimame ir apkabiname kutūrą, kurioje gyvename, taip pat svarbu yra neapleisti kultūros bei tradicijų su kuriomis užaugome. Tai dviejų kultūrų susiliejimas.

-Ar palaikote kontaktus su portugalais iš įvairių vietovių Danijoje bei kitose šalyse?

-Ne! J

-Gal organizavote kitas šventes, skirtas porttugalų emigrantams?

-Ne šitokiu mastu. Organizavome šventes tarp portugalų, kuriuos pažįstame, bet ne tokiam skaičiui žmonių, kaip kad šio renginio metu. Paprastai skaičius neviršija 20-ies žmonių. Tai buvo pirmas toks renginys, ir manau, kad galutinis rezultatas buvo itin teigiamas.

Labai ačiū už pagalbą!