.JPG)
30.9.09
25.9.09
Carta de um aluno (Jorge Reis-Sá) / Laiškas nuo studento (Jorge Reis-Sá)
Era o TPC solicitado pela professora. Era sobre a obra do poeta Eugénio de Andrade. Surpreendentemente, em casa, a professora divorciada, desistindo da vida e do amor, lê atentamente o trabalho apresentado pelo aluno…Era o TPC solicitado pela professora. Era sobre a obra do poeta Eugénio de Andrade. Surpreendentemente, em casa, a professora divorciada, desistindo da vida e do amor, lê atentamente o trabalho apresentado pelo aluno…
“Professora,
Quando ontem coloquei no google o nome de Eugénio de Andrade para poder completar da melhor maneira possível, o pequeno trabalho que me pediu, fui de página em página entre as fotografias do Poeta, vi alguns poemas, vi biografias inócuas, vi muitas coisas simples. Fui. E, a certa altura dei por mim a ler um texto de um rapaz qualquer – da mesma terra que nós, imagine – que falava do Eugénio e de alguns poetas que com ele viveram a mesma época: Mário Cesariny, Fernando Guimarães, Egito Gonçalves. O Egito Gonçalves tinha numa página ao lado (na Internet as páginas são sempre ao lado, foi isso que me ensinou) um poema que começava assim:
Aproveito a tua neutralidade,
O teu rosto oval, a tua beleza clara,
Para enviar notícias do bloqueio
Aos que no continente esperam ansiosos
E continuava. Até quatro versos (serão cinco?) finais:
Diz-lhes que se resiste na cidade
Desfigurada por feridas de granadas
E enquanto a água e os víveres escasseiam
Aumenta a raiva
e a esperança reproduz-se.
Porque lhe conto isto? Porque recebe a professora Alice Dinis uma carta manuscrita – escrita à noite, sob a luz de um candeeiro pouco aceso, com muito cuidado em cada palavra, em cada frase, em cada ideia – de um aluno e a lê em segredo na sala dos professores, no carro, em casa? Onde esta a lê-la, professora?
Porque queria começar pelo “rosto oval”, pela “beleza clara” , dizê-lo eu, sim, mas já alguém o escreveu há anos e tão bem, para quê fazer mais do que citar quem o soube dizer? O seu “rosto oval”. A sua “beleza clara”. Professora: a minha “esperança reproduz-se”.
Poderá dizer que sou novo, que não se faz, que um aluno é para aprender através de uma professora, na sala de aula, no polivalente 2. Mas então venha ensinar-me o amor, esqueçamos as sílabas, metáforas, hipérboles: eu quero saber da pele, da sua.
Não sei que coragem é esta. Não sei que esperança é esta. Mas sei que o poema que me pediu para analisar diz tanto de estar triste que eu decidi por uma vez acabar com o meu sofrimento, com a minha tristeza, com os meus anseios e, aqui, dizer-lhe por uma vez pelo menos: ”o teu rosto inclinado pelo vento”. Um verso de Eugénio de Andrade no meio de uma carta com “Noticias do Bloqueio”, no meio do meu amor em chama pela sua “beleza rara”.
Alice, posso fazer-te feliz?
Seu,
Júlio.”
Texto retirado do conto “O Azul de Uma Pedra Branca” de Jorge Reis-Sá
(http://www.jorgereis-sa.com/),
incluído no livro “ O Prazer da Leitura – vol II” (http://www.fnac.pt/pt/Catalog/Detail.aspx?cIndex=&catalog=livros&categoryN=&category=literaturaLinguaPortuguesaLusofona&product=9789726957980)
(http://www.jorgereis-sa.com/),
incluído no livro “ O Prazer da Leitura – vol II” (http://www.fnac.pt/pt/Catalog/Detail.aspx?cIndex=&catalog=livros&categoryN=&category=literaturaLinguaPortuguesaLusofona&product=9789726957980)
Dėstytoja uždavė namų darbus. Jie buvo apie poeto Eugénio de Andrade kūrybą. Nuostabiai ramiai, namuose, išsiskyrusi dėstytoja, apleista gyvenimo ir meilės, atidžiai skaito studento pristatytą darbą...
“Dėstytoja,
kai vakar Google įrašiau Eugénio de Andrade’ės vardą, kad galėčiau kuo geriau pabaigti nedidelį darbą, kurį uždavėte, tai buvo puslapis, puslapis su poeto nuotraukomis, pamačiau keletą kitų poetų, skaičiau keletą nekaltų biografijų, mačiau daugybę paprastų dalykų. Buvo. Ir, per daug nesirinkdamas atsidėjau skaityti vieno jaunuolio tekstą - iš tos pačios žemės kaip ir mes, įsivaizduokite – kuris kalbėjo apie Eugénio‘ijų ir keletą kitų poetų, kurie gyveno toje pačioje epochoje: Mário Cesariny, Fernando Guimarães, Egito Gonçalves. Egito Gonçalves‘o internetinis tinklapis buvo šalia (internete tinklapiai visada šalia, taip jūs mane mokėte) ir vienas eilėraštis, kuris prasidėjo taip:
Išnaudoju tavo neutralumą,
Tavo ovalų veidą, tavo šviesų grožį,
Kad atsiųsčiau naujienas iš už blokados,
Kurių nerimastingai laukia žemyne.
Ir tęsinys. Iki keturių eilučių (ar bus penkios?) galiausiai:
Perduok jiems, kad miestas laikosi,
Pakeistas granatų žaizdų
Ir kai trūksta vandens ir maisto atsargų
Kyla įniršis
Ir viltis atgimsta.
Kodėl jums tai pasakoju? Todėl kad dėstytoja Alisija Dinis (Alice Dinis) gauna ranka rašytą laišką – parašytą nakčia, prie menkos lempos šviesos, labai atsargiai su kiekvienu žodžiu, su kiekviena fraze, su kiekviena idėja – iš vieno studento ir kurį paslapčia skaitote dėstytojų kambaryje, mašinoje, namuose? Kur jūs jį skaitote, dėstytoja?
Nes norėjau pradėti nuo „ovalaus veido“, nuo „šviesaus grožio“, sakau jums aš, taip, bet jau kažkas tai parašė prieš daugelį metų ir taip gerai, kad kam dar kartą tai daryti, nes geriausia yra cituoti tą, kuris žinojo kaip pasakyti? Jūsų „ovalus veidus“. Jūsų „šviesus grožis“. Dėstytoja, mano „viltis atgimsta“.
Galite sakyti, kad aš naujokas, kad dar daug neatlikta, kad tik studentas, kuris čia tam, kad išmoktų iš dėstytojos, auditorijoje, konferencijų kambaryje. Bet tuomet ateikite mane išmokyti meilės, pamirškime garsus, metaforas, hiperboles: aš noriu pažinti per odą, per jūsų odą.
Nežinau, kokia tai drąsa. Nežinau, kokia tai viltis. Bet žinau, kad eilėraštis, kurį liepėte išanalizuoti, tiek daug kalba apie buvimą nuliūdusiu, kad aš vieną kartą nusprendžiau užbaigti savo kančią, savo liūdesį, savo troškimus ir, čia, jums pasakyti nors vieną kartą: „tavo veidas perkreiptas nuo vėjo“. Eugénio de Andrade‘ės eilutė laiške „Naujienos iš už blokados“, mano meilės pasaulyje vadinasi jūsų „keistas grožis“.
Alisija, ar galiu padaryti tave laiminga?
Tavo,
Chulijo (Júlio).”
“Dėstytoja,
kai vakar Google įrašiau Eugénio de Andrade’ės vardą, kad galėčiau kuo geriau pabaigti nedidelį darbą, kurį uždavėte, tai buvo puslapis, puslapis su poeto nuotraukomis, pamačiau keletą kitų poetų, skaičiau keletą nekaltų biografijų, mačiau daugybę paprastų dalykų. Buvo. Ir, per daug nesirinkdamas atsidėjau skaityti vieno jaunuolio tekstą - iš tos pačios žemės kaip ir mes, įsivaizduokite – kuris kalbėjo apie Eugénio‘ijų ir keletą kitų poetų, kurie gyveno toje pačioje epochoje: Mário Cesariny, Fernando Guimarães, Egito Gonçalves. Egito Gonçalves‘o internetinis tinklapis buvo šalia (internete tinklapiai visada šalia, taip jūs mane mokėte) ir vienas eilėraštis, kuris prasidėjo taip:
Išnaudoju tavo neutralumą,
Tavo ovalų veidą, tavo šviesų grožį,
Kad atsiųsčiau naujienas iš už blokados,
Kurių nerimastingai laukia žemyne.
Ir tęsinys. Iki keturių eilučių (ar bus penkios?) galiausiai:
Perduok jiems, kad miestas laikosi,
Pakeistas granatų žaizdų
Ir kai trūksta vandens ir maisto atsargų
Kyla įniršis
Ir viltis atgimsta.
Kodėl jums tai pasakoju? Todėl kad dėstytoja Alisija Dinis (Alice Dinis) gauna ranka rašytą laišką – parašytą nakčia, prie menkos lempos šviesos, labai atsargiai su kiekvienu žodžiu, su kiekviena fraze, su kiekviena idėja – iš vieno studento ir kurį paslapčia skaitote dėstytojų kambaryje, mašinoje, namuose? Kur jūs jį skaitote, dėstytoja?
Nes norėjau pradėti nuo „ovalaus veido“, nuo „šviesaus grožio“, sakau jums aš, taip, bet jau kažkas tai parašė prieš daugelį metų ir taip gerai, kad kam dar kartą tai daryti, nes geriausia yra cituoti tą, kuris žinojo kaip pasakyti? Jūsų „ovalus veidus“. Jūsų „šviesus grožis“. Dėstytoja, mano „viltis atgimsta“.
Galite sakyti, kad aš naujokas, kad dar daug neatlikta, kad tik studentas, kuris čia tam, kad išmoktų iš dėstytojos, auditorijoje, konferencijų kambaryje. Bet tuomet ateikite mane išmokyti meilės, pamirškime garsus, metaforas, hiperboles: aš noriu pažinti per odą, per jūsų odą.
Nežinau, kokia tai drąsa. Nežinau, kokia tai viltis. Bet žinau, kad eilėraštis, kurį liepėte išanalizuoti, tiek daug kalba apie buvimą nuliūdusiu, kad aš vieną kartą nusprendžiau užbaigti savo kančią, savo liūdesį, savo troškimus ir, čia, jums pasakyti nors vieną kartą: „tavo veidas perkreiptas nuo vėjo“. Eugénio de Andrade‘ės eilutė laiške „Naujienos iš už blokados“, mano meilės pasaulyje vadinasi jūsų „keistas grožis“.
Alisija, ar galiu padaryti tave laiminga?
Tavo,
Chulijo (Júlio).”
Ištrauka iš Jorge Reis-Sá pasakojimo „Mėlyna iš vieno balto akmens“ (http://www.jorgereis-sa.com/), įtraukto į knygą „Paskaitos malonumas – vol II“ (http://www.fnac.pt/pt/Catalog/Detail.aspx?cIndex=&catalog=livros&categoryN=&category=literaturaLinguaPortuguesaLusofona&product=9789726957980)
(translation: Giedre Sadeikaite)
20.9.09
“Casa das Histórias” - Paula Rego / „Istorijų namai“ - Paula Rego
Desde o dia 18 de Setembro que Portugal passou a contar com um espaço imprescindível a quem quiser conhecer a obra de Paula Rego, uma das pintoras portuguesas mais aclamadas. Situada em Cascais, o projecto é também de outra individualidade portuguesa, o Arq. Souto Moura. Actualmente sao apresentadas duas exposições da pintora, uma que ficara permanentemente no museu e a outra que será retirada dando-se inicio a um ciclo de exposições temporárias. A artista acompanhou de muito perto a montagem das exposições na “Casa das Histórias”, designação proposta pela própria artista que se define como uma contadora de histórias.
Um retrato feminino, ainda dos tempos em que Paula Rego frequentava a Slade School, em Londres, introduz o visitante na obra da artista. Seguem-se as colagens que marcaram os primeiros anos da sua actividade, na década de 70.Na sala seguinte, já nos anos 80, Paula Rego começa a contar as suas histórias. E a par dos dramas da Humanidade, a série sobre óperas surge em destaque. Na terceira sala, o final dos anos 80 e um dos pontos de viragem na carreira da pintora com gravuras da série A Menina e o Cão. A figura feminina ganha força e domina a obra. Peças emblemáticas dominam as últimas salas: desde duas Branca de Neve ao Pillow Man, passando pelos estudos preparatórios das pinturas executadas para a capela do Palácio de Belém. Sem esquecer as séries O Crime do Padre Amaro, Peter Pan ou Jane Eyre. No total, a "Casa das Histórias" tem no seu depósito 220 desenhos e 257 gravuras doadas pela artista e ainda 52 pinturas e 220 desenhos emprestados por um período de dez anos, renovável por iguais períodos. Completam o conjunto 11 quadros de Victor Willing, marido da pintora, que serão vistos pelo público na próxima exposição temporária, a inaugurar em Abril.
(Fonte: Diário de Noticias, 17.09.2009)
Um retrato feminino, ainda dos tempos em que Paula Rego frequentava a Slade School, em Londres, introduz o visitante na obra da artista. Seguem-se as colagens que marcaram os primeiros anos da sua actividade, na década de 70.Na sala seguinte, já nos anos 80, Paula Rego começa a contar as suas histórias. E a par dos dramas da Humanidade, a série sobre óperas surge em destaque. Na terceira sala, o final dos anos 80 e um dos pontos de viragem na carreira da pintora com gravuras da série A Menina e o Cão. A figura feminina ganha força e domina a obra. Peças emblemáticas dominam as últimas salas: desde duas Branca de Neve ao Pillow Man, passando pelos estudos preparatórios das pinturas executadas para a capela do Palácio de Belém. Sem esquecer as séries O Crime do Padre Amaro, Peter Pan ou Jane Eyre. No total, a "Casa das Histórias" tem no seu depósito 220 desenhos e 257 gravuras doadas pela artista e ainda 52 pinturas e 220 desenhos emprestados por um período de dez anos, renovável por iguais períodos. Completam o conjunto 11 quadros de Victor Willing, marido da pintora, que serão vistos pelo público na próxima exposição temporária, a inaugurar em Abril.
(Fonte: Diário de Noticias, 17.09.2009)
********************
Nuo rugsėjo 18d., kai Portugalijoje atsirado esminė erdvė, kurios dėka galima susipažinti su Paula‘os Regos, vienos iš pripažintų dailininkių, darbais. Projekte Cascais mieste taip pat dalyvauja portugalų architektas Souto Moura. Šiuo metu dvi dailininkės parodos yra pristatytos: viena, nuolatinė, liks muziejuje, o kita bus perkelta, ir taip duos pradžią laikinų ekspozicijų ciklui. Dailininkė aktyviai dalyvavo ekspozicijų kolekcijoje Casa das Histórias „Istorijų namai“, kurios pavadinimas buvo pasiūlytas pačios menininkės, kuri save mato kaip pasakotoją.
Moters portretas, dar iš tų laikų, kai Paula Rego lankydavosi Slade School Londone, supažindina lankytoją su menininkės darbu. Vėliau matome koliažus, kurie vaizduoja pirmuosius menininkės veiklos metus, 70-uosius. Kitoje salėje jau 80-aisiais metais, Paula Rego pradeda pasakoti savo istorijas. Ir keletas žmonijos dramų, ciklai apie operas yra išskirtiniai. Trečioje salėje - 80-ųjų metų pabaiga - ir dailininkės karjeros posūkis su graviūromis iš serijos A Menina e o Cão „Mergina ir šuo“. Moteriškas siluetas prisipildo jėgos ir dominuoja darbe. Simboliniai darbai yra pristatyti paskutinėse salėse: nuo Branca de Neve („Snieguolė“) iki Pillow Man („Pagalvės žmogus“), einant per paruošiamuosius darbus Belém rūmų koplyčiai. Taip pat nereikia pamiršti ciklų O Crime do Padre Amaro („Tėvo Amaro Nusikaltimas“), Peter Pan („Piteris Penas“) arba Jane Eyre („Džeinė Eir“). Iš viso „Istorijų namuose“ yra 220 piešinių ir 257 graviūros, o taip pat 52 paveikslai ir 220 piešinių, pasiskolinti 10 metų laikotarpiui, ir jie bus atnaujinami kas 10 metų. Užbaigia parodą vienuolika Victor‘o Willing‘o, dalininkės vyro, paveikslų, kuriuos galima bus pamatyti sekančioje laikinoje ekspozicijoje, kuri bus atidaryta balandžio mėnesį.
Šaltinis: Naujienų dienraštis
Moters portretas, dar iš tų laikų, kai Paula Rego lankydavosi Slade School Londone, supažindina lankytoją su menininkės darbu. Vėliau matome koliažus, kurie vaizduoja pirmuosius menininkės veiklos metus, 70-uosius. Kitoje salėje jau 80-aisiais metais, Paula Rego pradeda pasakoti savo istorijas. Ir keletas žmonijos dramų, ciklai apie operas yra išskirtiniai. Trečioje salėje - 80-ųjų metų pabaiga - ir dailininkės karjeros posūkis su graviūromis iš serijos A Menina e o Cão „Mergina ir šuo“. Moteriškas siluetas prisipildo jėgos ir dominuoja darbe. Simboliniai darbai yra pristatyti paskutinėse salėse: nuo Branca de Neve („Snieguolė“) iki Pillow Man („Pagalvės žmogus“), einant per paruošiamuosius darbus Belém rūmų koplyčiai. Taip pat nereikia pamiršti ciklų O Crime do Padre Amaro („Tėvo Amaro Nusikaltimas“), Peter Pan („Piteris Penas“) arba Jane Eyre („Džeinė Eir“). Iš viso „Istorijų namuose“ yra 220 piešinių ir 257 graviūros, o taip pat 52 paveikslai ir 220 piešinių, pasiskolinti 10 metų laikotarpiui, ir jie bus atnaujinami kas 10 metų. Užbaigia parodą vienuolika Victor‘o Willing‘o, dalininkės vyro, paveikslų, kuriuos galima bus pamatyti sekančioje laikinoje ekspozicijoje, kuri bus atidaryta balandžio mėnesį.
Šaltinis: Naujienų dienraštis
(Translation: Valeria Sinkeviciute)
16.9.09
Novo livro de José Luís Peixoto / José Luís Peixoto. „Knyga“
A emigração portuguesa para França nos anos 60 é o principal tema de "Livro", o romance que José Luís Peixoto lança em Março do próximo ano, revelou o escritor."Livro" fala da História recente de Portugal, "de acontecimentos dos últimos 50 anos, com destaque para a vaga de emigração para França, uma aventura que milhões de portugueses empreenderam em busca de uma vida melhor", contou, José Luís Peixoto, que tem ligações pessoais ao tema."Os meus pais foram para França nos anos 60 e regressaram dois anos antes de eu nascer. Uma das minhas irmãs ainda nasceu lá", revelou o escritor, de 35 anos, para quem a emigração massiva de há meio século simbolizou "a passagem de uma sociedade rural a uma sociedade urbana".Apesar de a experiência dos pais ter tido um papel importante na escolha do tema, "o romance não é a descrição das suas vivências", esclareceu Peixoto.Quanto ao título, o autor afirmou apenas que "é justificado em vários momentos ao longo do próprio romance". José Luís Peixoto disse ainda à que vai iniciar, em Outubro, um conjunto de viagens com vista à divulgação da sua obra literária no estrangeiro.Um facto interessante é o de um excerto de um poema que incluíu no livro "Gaveta de Papéis" ir circular em português e em polaco no Metropolitano de Varsóvia, no âmbito de uma campanha de divulgação da poesia na capital da Polónia.
(fonte: Jornal de Notícias)
********************
Portugalų emigracija į Prancūziją apie 60 metus yra pagrindinė romano, kuris pasirodys ateinančių metų kovo mėnesį „Knyga“ tema, atskleidžia rašytojas Jose Luis Peixoto. „Knyga“ kalba apie neseniai išgyventą Portugalijos istoriją. , apie pastarųjų 50 metų įvykius, kurie paremti emigracija į Prancūziją, apie nuotykį kai milijonai portugalų stengėsi surasti geresnį gyvenimą, pasakoja J.L.Peixoto, ši tema sieja visus veikėjus. Mano tėvai išvyko į Prancūziją ir grįžo du metai iki man gimstant. Viena iš mano seserų gimė jau ten, atskleidžia 35-metis rašytojas, kuriam masinė vidurio amžiaus migracija simbolizavo „kelionę iš kaimo į miesto visuomenę“. Nepaisant tėvų patirties , tai turėjo įtakos temos pasirinkimui, nors romane ir nevaizduojami tėvų išgyvenimai , paaiškino J.L.Peixoto.“ Pasirinkto knygos pavadinimo paaiškinimą „ tvirtina autorius,“ galima rasti keliose romano vietose“. J.L.Peixoto prasitaria, kad Spalį išvyks į keliones, kurių metu bus pristatomi jo darbai parašyti užsienyje. Įdomus faktas tai, kad eilėraštis įtrauktas į knygą „Popierių stalčius“ bus išspausdintas portugalų ir lenkų kalbomis Varšuvos metro platiname laikraštyje su intencija skleisti portugališkąją poeziją Lenkijos sostinėje.
(Translation: Irma Vitukynaite)
"Um Amor de Perdição" / “Pranašystės meilė”
"Um amor de perdição", do realizador Mário Barroso, é o candidato de Portugal ao Óscar de Melhor Filme Estrangeiro, como anunciou, esta terça-feira, a Clap Filmes. O filme estreou em Abril e foi visto por 4745 pessoas.O nosso país, todos os anos, propõe à Academia de Artes e Ciências Cinematográficas dos Estados Unidos um candidato ao Oscar de Melhor Filme Estrangeiro. Esta categoria contempla as produções em língua não inglesa. Segundo a produtora Clap Filmes, "Um amor de perdição" foi o filme seleccionado no conjunto de todos os que estrearam, no nosso país, entre Outubro do ano passado e Setembro deste. Baseado na obra homónima de Camilo Castelo Branco, "Um amor de perdição" conta a história de Simão (Tomás Alves), um jovem narcisista, suicidário e destrutivo, e Teresa (Ana Moreira), que lhe serve de pretexto para uma revolta violenta e amoral. Ambos pertencem a famílias burguesas rivais.
Este filme já foi nomeado para vários prémios internacionais, entre os quais a Mostra Internacional de Cinema de São Paulo, no Brasil, o Festival Internacional de Cinema de Locarno, na Suíça, e o Festival Las Palmas de Gran Canaria, em Espanha.
Este filme já foi nomeado para vários prémios internacionais, entre os quais a Mostra Internacional de Cinema de São Paulo, no Brasil, o Festival Internacional de Cinema de Locarno, na Suíça, e o Festival Las Palmas de Gran Canaria, em Espanha.
(fonte: Jornal de Notícias)
********************
Mário Barroso filmas “Pranašystės meilė”, kaip šį antradienienį paskelbė kino studija Clap Filmes, yra vienas iš filmų – kandidatų gauti Oskarą už Geriausią užsienio filmą. Filmas pasirodė šių metų balandį ir jį jau spėjo pamatyti 4745 kino mylėtojai.
Portugalija kiekvienais metais Jungtinių Amerikos valstijų Menų ir Kinematografijos Akademijai (ang. The Academy of Arts and Cinematographic Sciences of the United States) pristato filmą, pretenduojantį į Geriausio užsienio filmo vardą. Į šią kategoriją patenka filmai ne anglų kalba. Kaip teigė kino studijos Clap Filmes atstovai, filmas „Pranašystės meilė“ buvo renkamas kartu su visais filmais, pastatytais Portugalijoje nuo praėjusių metų spalio iki šių metų rugsėjo.
Filmas pastatytas remiantis Camilo Castelo Branco istorija tokiu pat pavadinimu apie narcizišką, į destruktyvizmą linkusį jaunuolį Simoną (Tomás Alves), ir Teresą (Ana Moreira), kuri sukelia norą agresyviai ir be skrupulų maištauti . Abu priklauso konkuruojančioms burgundų šeimoms.
Šis filmas jau buvo nomunuotas įvairiems traptautiniams apdovanojimams, tarp kurių San Paulo Tarptautiniame Kino festivalyje Brazilijoje, Lokarno Tarptautiniame festivalyje Šveicarijoje ir Tarpatutiniame Las Palmas Kino festivalyje Gran Kanarijoje, Ispanija.
(translation: Giedre Sadeikaite)
Subscrever:
Mensagens (Atom)