Na hora de pôr a mesa

Padengę stalą, mes visada susėsdavom
penkiese: mano tėvas, motina, seserys
ir aš. Paskui, vyresnioji sesuo ištekėjo. Po jos
ištekėjo jaunesnioji sesuo. Tada mirė tėvas.
Šiandien, padengę stalą, mes esame penkiese, –
be mano vyresniosios sesers, kuri gyvena savo
namuose, be mano jaunesniosios sesers,
gyvenančios savo namuose, be mano tėvo,
be mano našlaujančios motinos. Dabar
jie visi tėra tiktai tuščia erdvė prie stalo,
prie kurio aš valgau vienas. Bet, iš tikrųjų, –
jie čia, ir, prie padengto stalo, mes visada
susėdame penkiese. Kol bus gyvas bent vienas
iš mūsų, prie stalo mes visada susėsime penkiese.

(José Luís Peixoto)