Instauração da República - 100 anos / Respublikos įsteigimui – 100 metų

A República Portuguesa foi proclamada em Lisboa a 5 de Outubro de 1910. Nesse dia foi organizado um governo provisório, que tomou o controlo da administração do país, chefiado por Teófilo Braga, um dos teorizadores do movimento republicano nacional. Iniciava-se um processo que culminou na implantação de um regime republicano, que definitivamente afastou a monarquia.A implantação da República é resultante de um longo processo de mutação política, social e mental, onde merecem um lugar de destaque os defensores da ideologia republicana, que conduziram à formação do Partido Republicano Português (PRP), no final do século XIX.
A "massa eleitoral" deste partido conseguiu uma representação no Parlamento em 1879, apesar de pouco significativa, numa altura em que a oposição ao regime era partilhada nomeadamente com os socialistas, também eles pouco influentes entre a população. Em 1890, o partido surgiu quase do vazio, para um ano depois do Ultimato inglês (que exigia a Portugal a desocupar os territórios entre Angola e Moçambique, num curto espaço de tempo, caso contrario seria declarada a guerra entre os dois países), publicar um manifesto, elaborado pelo Directório. Este manifesto saiu a 11 de Janeiro de 1891, umas semanas antes da tentativa falhada de implantar a República de 31 de Janeiro.
O partido foi estando representado nas várias sessões legislativas (Monarquia Constitucional) até 1894. Desta data e até 1900 não houve mais representação republicana. Nesta fase, em que esteve afastado do Parlamento, o partido empenhou-se na sua organização interna. Após um período de grande repressão, o movimento republicano entrou de novo na corrida das legislativas em 1900, conseguindo quatro deputados.
A 1 de Fevereiro de 1908, quando a família real portuguesa regressava a Lisboa, foi atingida por disparos vindos da multidão que se juntara para saudar o rei. D. Carlos I, que morreu imediatamente, após ter sido alvejado. O herdeiro D. Luís Filipe foi ferido mortalmente e o infante D. Manuel ferido num braço. Os assassinos foram mortos no local por membros da guarda real e reconhecidos posteriormente como membros do movimento republicano. A sua morte indignou toda a Europa, especialmente a Inglaterra.
Nas eleições de 5 de Abril de 1908, a última legislativa na vigência da monarquia, foram eleitos oito deputados. A implantação do republicanismo entre o eleitorado crescia de forma evidente. Nas eleições de 28 de Agosto de 1910 o partido teve um resultado arrasador, elegendo dez deputados por Lisboa. E a 5 de Outubro desse ano era proclamada a República Portuguesa.
D. Manuel II, último rei de Portugal, reinou entre 1908 e 1910, tendo-se exilado em Londres depois da Revolução republicana
Este ano celebra-se os 100 anos da Instauração da República.

Portugalijos Respublika buvo paskelbta Lisabonoje 1910 metų spalio 5-ąją dieną. Tą dieną buvo įsteigta laikinoji vyriausybė, kuri ėmėsi šalies valdymo, vadovaujama Teófilo Braga, vieno iš nacionalinio respublikinio judėjimo lyderių ir teoretikų. Prasidėjo procesas, pasibaigęs respublikinio valdymo įdiegimu, kas visiškai panaikino monarchiją. Respublikos įsteigimas buvo ilgo socialinių ir mentalitetinių politinių pokyčių proceso rezultatas, kurio dalyviai nusipelnė iškilios vietos remiant respublikos idėją, - būtent jie įsteigė Portugalų respublikonų partiją (PRP) XIX-ojo amžiaus pabaigoje.
Rinkėjai suteikė progą pastarajai partijai atstovauti 1879 metų parlamente, nepaisant mažo jų reikšmingumo, opoziciją skaitlingu skaičiumi sudarė su socialistais, kurie taip pat pakankamai menkai įtakojo visuomenę. 1890-aisiais partija, kilusi iš mažo skaičiaus žmonių, praėjus metams po anglų ultimatumo (notos Portugalijai per trumpą laiką apleisti teritorijas tarp Angolos ir Mozambiko, priešingu atveju jie grasino skelbti karą), išleido manifestą, išdėstytą partijos vadovybės. Manifestas buvo išleistas 1891-ųjų metų sausio 11-ąją, keletą savaičių prieš nesėkmingą bandymą įsteigti respubliką sausio 31-ąją dieną.
Partijos keletą kartų įėjo į parlamentų sudėtį (egzistuojant konstitucinės monarchijos valdymo formai) iki 1894 m. Nuo tų metų iki 1900-ųjų respublikonai neatstovavo rinkėjams parlamente. Per šį laikotarpį, kai buvo išstumta iš parlamento, partija sukūrė savo vidinę organizaciją. Po gausių represijų periodo, respublikinis judėjimas vėl atsirado įstatymų leidžiamojo organo – parlamento viduje 1900-aisiais, turėdamas keturis atstovus.
1908-ųjų vasario 1-ąją, kai Portugalijos karališkoji šeima grįžo į Lisaboną, ji buvo sutikta šūviais iš minios, susirinkusios sutikti karaliaus. Carlos I mirė iškart. Sosto įpėdinis Luís Filipe buvo mirtinai sužeistas, o princas Manuel – sužeistas į ranką. Žudikai buvo nubausti mirtimi karališkosios gvardijos narių toje pačioje vietoje, kurioje buvo apšaudyta karališkoji šeima, ir vėliau atpažinti kaip respublikinio judėjimo nariai. Jų mirtis sukėlė visos Europos, ypač anglų, pasipiktinimą.
1908-ųjų balandžio 5-osios rinkimuose, paskutiniuose, kai galiojo monarchija, buvo išrinkti aštuoni respublikonų deputatai. Jų rinkėjų skaičius išaugo neregėtu mastu. 1910-ųjų metų rugpjūčio 28-osios rinkimuose partija laimėjo triuškinančiu rezultatu, paskirdama deputatais dešimt žmonių iš Lisabonos. Spalio 5-ąją dieną buvo paskelbta Portugalijos Respublika. Manuel II, paskutinysis Portugalijos karalius, valdęs tarp 1908 ir 1910-ųjų metų, po respublikos paskelbimo išvyko į Londoną.
Šiais metais švenčiamas Respublikos paskelbimo 100-to metų jubiliejus.

(tradução: Milda Leonaviciute)